Plaukų spalvų reikšmės anime: mėlyni plaukai

Plaukų spalvų reikšmės

plaukų spalvų reikšmės charakterizuoja veikėją, todėl plaukų spalvų reikšmės yra labai svarbios siekiantiems suprasti anime istoriją. Kai kuriais atvejais plaukų spalvų reikšmės nėra visiškai kategoriškos, bet mėlyna plaukų spalva anime visada reiškia šaltumą. Veikėjas su mėlynais plaukais visada bus aštraus proto, tvirtos valios ir atšiaurus. Mėlynplaukiai reikalus sprendžia apgalvotai ir tiksliai. Veikėjas mėlynais plaukais iš pradžių viską apsvarstys, o tik po to veiks, jie nesivadovauja jausmais, nors jų per daug neslepia. Veikėjai su mėlyna šukuosena būna ramaus ir rimto būdo, kantrūs, mandagūs ir kalba nedaug. Dėl to ir jų šukuosena retai būna ilga, besiplaikstanti – daug dažniau mėlynus plaukus pamatysime griežtai kirptus, dažnai trumpomis šukuosenomis. Visgi mėlynplaukiai ištikus bėdai veikia žaibiškai ir dėl to retai atsiduria situacijose, kur būtų bėjėgiai. Jie kritiški, patys nusprendžia, kaip elgtis yra gerai ir kaip – blogai, bet jei reikia, jie gali visiškai nuslopinti savo egoistiškumą. Jie nebijo suprasti, kad klydo ir pasitaisyti, todėl pasakojimuose dažnai pakeičia savo atstovaujamą pusę. Anime mėlynplaukiai: Rey Ayanami (Evangelion), Black Star (Soul Eater)

Anime plaukų spalvų reikšmės: rožiniai plaukai<

Anime plaukų spalvų reikšmės

Anime plaukų spalvų reikšmės yra labai svarbios nusakant veikėjo charakterį. Štai rožinė plaukų spalva anime reiškia nekaltumą ir sielos tyrumą. Nors anime plaukų spalvų reikšmės nėra visiškai individualios ir dažnai persidengia, bet rausvaplaukiai išlaiko savo unikalumą: jų tvirta dvasia, dėl to jie aršiai kovoja už savo tiesą, net jei dėl to reikia pažeisti taisykles. Visus savo tikslus jie formuluoja aiškiai, niekad jų poelgiai nekyla iš tuštybės ir nepriklauso nuo nuotaikų. Rožinė plaukų spalva taip pat susijusi su unikalumu, todėl net anime herojai su rožiniais plaukais nėra labai dažni, bet jei jau toks pasitaikys, jis bus itin svarbus. Veikėjas rožiniais plaukais aršiai skinsis kelią savo tikslo link, dažnai tą kelią jie praskina ne tik sau, bet ir kitiems, tampa lyderiais. Dar viena ypatybė kalbant apie rožinius plaukus anime – tai supranta kaip moterų spalva, todėl dažniau rožiniais plaukais pamatysite moteriškos lyties personažą, o vyriškų personažų rožiniais plaukais apskritai galima itin retai sutikti. Personažai rožiniais plaukais: Lucy / Niu (Elfen Lied), Cheza (Wolf’s Rain).

Anime plaukų spalvų reikšmės: žali plaukai

Žaliaplaukių ir pirmo tipo geltonplaukių charakteriai panašūs. Skirtumas tame, kad auksaplaukiai gali apsimesti kvailiukais ir visiškai neatsakyti už savo veiksmus norėdami įtikti, ar iš didelio noro, kad juos palepintų. Žaliaplaukiams toks gudravimo lygis dažniausiai nepasiekiamas. Galima teigti, jog anime žalia spalva – paprasto naivumo simbolis. Negudrūs ir atviri, dažnai gan buki, štai koks žaliaplaukių būdas.

Ši plaukų spalva – mažų vaikų, dažniausiai mergaičių (kur ne bėgioja apimtos panikos, o stovi it įbestos bei mirksi didelėm akutėm). Apskritai, žaliaplaukės mergaitės animė muša visus kavainizmo rekordus: jos pačios nekalčiausios, švelniausios, tyriausios, jaudinančios ir beginklės. Anime vaikams (kodomo) neretai galima sutikti tokią mažą heroję, draugišką ir gerą visiems, mielą ir neagresyvią. Parodiniame anime šis absurdiškas tipažas virsta gyva lėle.

Smaragdo ar žolės spalvos plaukų vaikinai ir vyrai visiškai neatitinka mielų mergaičių aprašymo, nors ir yra gan paprasti. Neretai gyvena principu: „jėgos turi – proto nereikia“. Jei jie ir yra pažeidžiami, tai psichologiškai, dėl savybės viską supaprastinti ar nenoro įnikti į žmonių bendravimo subtilybes. Yra populiarūs tarp priešingos lyties atstovių (priklausant nuo žanro), gali pasirodyti naivūs pižonai ar savimeiliai romantikai (žalia spalva – tradiciškas japonų grožio ir patrauklios išvaizdos simbolis). Bet asmeniniuose reikaluose jiems nesiseka: moterų būdas jiems lieka neįmenama mįsle.
Pvz.: Jun (Shaman King), Kazuki Hihara (La Corda D’oro).

Kazuki Hihara

Anime plaukų spalvų reikšmės: geltoni plaukai

Nesvarbu koks yra plaukų atspalvis – ryškiai auksinis ar pastelinis, tokie plaukai simbolizuoja „karališkąją karūną“. Tokie personažai neretai vaidina princus arba princeses (kartais tikrąja, o kartais perkeltine prasme), kilminguosius, tuos kuriuos privalu išryškinti…

Anime geltonplaukiai skirstomi į du tipus:

Pirmas tipas atspindi „kvailos blondinės“ vakarinį stereotipą, tik japonai šiame reikale nepasiduoda lyčių diskriminacijai. Tokie abiejų lyčių personažai – žmonės nerūpestingi, kūdikiškos pasaulėžiūros, elgiasi lengvabūdiškai ir neatsakingai rimtuose reikaluose. Bet šios savybės sustiprina nelaukto potencialo efektą. Jei kažkas gerokai spirs šiam personažui ten kur reikia (t. y. spyris, prašviesinantis protą), geltonplaukiai parodo visą savo antgamtiškumą ir netikėtas savybes. Pvz.: Bunny (Sailor Moon), Naruto (Naruto).

Antras geltonplaukių tipas – unikalus. Tai dažniau neigiami personažai, kuriems nestinga charizmos ir žavesio. Skirtingai, nei juodaplaukiams, išorinis romumas ir karinė laikysena nereiškia vidinio suvaržymo; atvirkščiai – išryškina jautrumą.

Vienas pagrindinių charakterio bruožų – apgaulė. Tokie personažai visada rankovėje yra paruošę kozirį – išdavystę. Visiškai atsidavę vieninteliam (dažniausiai paslėptam) tikslui pasiekti. Pernelyg egoistiški ir žiaurūs: turi nuosavą garbės kodeksą, bet didžiadvasiškumas ir gailestis silpnesniesiems niekaip į tą kodeksą neįeina.

Tai iš tikrųjų stiprūs žmonės, juose paslėpta plieninė ašis. Todėl jiems galima patikėti pačias sunkiausias užduotis – jie būtinai susitvarkys. Jie paslaptingi, pavojingi, instinktyvūs ir nuodingi, meilės reikalai dažniausiai susiklosto tragiškai. Pvz.: Mello (Death Note),Yuki Eiri (Gravitation).

geltonplaukiai

Pagal animezona.net

Anime plaukų spalvų reikšmės: raudoni ir oranžiniai plaukai

Raudoni plaukai:

Kaip jau yra žinoma, raudona spalva reiškia aistrą. Realiame gyvenime tai būtų kaštono ar slyvos spalva su variniu atspalviu. Mangoje tokie personažai piešiami tamsiaplaukiais, nors anime jų plaukai gali būti ganėtinai šviesūs. Tik nepainiokime jų su rožiniais ir oranžiniais plaukais.

Ši spalva nuoširdžiai jautri ir, greičiausiai, japonams sukelia tokias pačias asociacijas, kaip ir kitiems: raudonas vynas, kraujas, raudonos rožės ir t. t. Personažai su tokios spalvos plaukais visada į santykius įpina seksą, tai – jų stichija (būtina atsižvelgti į žanrą). Šie herojai nebūna pasyvūs, užsisklendę, nepasitikintys savo jėgomis. Pastebėti šią plaukų spalvą anime galima gana retai, pvz.: Kahoko Hino (La Corda D’oro ~primo passo~) Hiroshi Nakano (Gravitation).

hiroshi

Oranžiniai plaukai:

Šviesiai rudi plaukai su raudonio atspalviu. Ši spalva įkūnija savyje du simbolius: „ugnį“ ir „lapę“. Jei toks personažas naudoja kovinę magiją, greičiausiai tai bus ugnies magija. Bet kuriuo atveju tai – „ugningas“ personažas, o jo plaukų spalva liudija apie jo karštą būdą, nors jis ir slepiasi už romumo kaukės. Tai – veiksmo žmogus; ramus gyvenimas, filosofiniai apmąstymai – ne jo sritis; jis pernelyg temperamentingas, kad žaistų šaltai ir šaltakraujiškai. Bet žiūrovui gali pateikti siurprizą – tikrą lapino gudrumą.

Rudaplaukių plaukų struktūra yra labai svarbi. Jei plaukai šiurkštūs, styro ežiu – personažas patrakęs, „aštrus“. Lankstesni plaukai, panašūs i ugnies liežuvius, yra „sušvelnintų“ patrakėlių stilius, kurie, nors ir yra karštakošiai, save kontroliuoja daug griežčiau; jiems pakanka šaltakraujiškumo tapti lyderiais. Puri lapės „uodega“ pasako, jog personažas protingas ir bebaimis, kartais net savimeilis ir ūmus; tokie niekada nesutiks šokti pagal kitų diktuojamą ritmą ir visada pasitiki savo jėgomis. Tiesūs ir prigludę ar garbanoti plaukai būna labai retai. Bet kuriuo atveju tai nurodo į personažo paslaptingą būdą, o jų gyvenimo istorija neretai sunki ir intriguojanti. Pvz.: Nagai Yoshihiko (Kaikan Phrase), Ichigo Kurosaki (Bleach), Himura Kenshin (Samurai X).

Ichigo-kurosaki-ichigo

The Animated Body

Rūšiuodamas savo pašto dėžutę, aptikau vieną Universiteto laikų teksto gabaliuką. Lyg tyčia jis buvo susijęs su Animacija – ir būtent anime apskritai. Šiandien noriu pateikti jį savo paties retrospektyviai ir Jūsų anterospektyviai kritikai. 🙂 Įdomu, kas iš to išeis… Tiesa, iš anksto atsiprašau – mokiausi užjūryje, tad ir straipsnelis bus anglų kalba. Jei labai reikėtų, PM me, ir už 50 euro centų atsiųsiu lietuvišką vertimą.

Tsugumi said it best

The Animated Body

Animation is generally defined as “the process of inducing movement into something sentient“. Plants that cast off their natural roots, develop legs and burst into dance or prehistoric animals roaming the streets of New York are not real life, every day occurences. However, in animation, such examples are more than abundant. Since it is a lot easier to manipulate drawn objects than to tamper with the laws of physics, animation is a liberating medium. Here, anything is possible and part of the pleasure of watching animation is being invited into that destabilized and fluid world.

In this absolved reality, certain objects, whose never changing role in life we take for granted, can be seen in new light. Take the body, for example. For the past hundred years, it has “suffered” immensely at the hands of the animated medium. Men and women have been stretched, squeezed, cut in half, grown wings, merged with robots, transformed into hideous monsters and benevolent angels, etc. Indeed, what animation can do to the human body is one of the most interesting and provocative aspects of the medium that deserves further analysis.

Animation started out as a form of novelty act. Eccentric artists like Charles-Emile Reynaud, Emile Cohl and Winsor McCay experimented with “moving drawings” and created short cartoons that were supposed to shock the audiences by making the body (both human and non-human) do the impossible. The first animated work on standard picture film was “Humorous Phases of Funny Faces” (1906) by J. Stuart Blackton. It features a cartoonist drawing faces on a chalkboard, the faces coming to life and doing all sorts of ridiculous stunts. While not an intellectually engaging work of art, Blackton’s cartoon opened the floodgates for future bodily experimentations. Winsor McCay, a famous American animator and comic strip writer, gained fame by bringing long-extinct creatures like centaurs and dinosaurs back to life for the amusement of his audiences. His most famous cartoon is probably “Gertie the Dinosaur”, an animated short from 1914 that quite realistically depicts a cute, female dinosaur doing funny things. “Gertie” was also the first film to ever use a special effect intended to show live-action, flesh-and-blood performers interacting with animated characters within the context of a work of fiction. Along with “The Centaurs”, Winsor McCay’s work illustrates the early fascination with bodily transformations and the possibility of bringing mythical creatures back to the big screen.

With the rapid development of technology, animation grew more and more sophisticated. Drawn caracters became very realistic and with that, it become possible to play with the viewers’ expectations. This technical maturity was accompanied by a philosophical one, stemming from the tragic historical developments of the 20th Century. A new genre, dubbed “body horror” was born. While nowadays there are numerous live-action “body horror” movies, the genre has its roots in animation. It is defined by the graphic destruction or degeneration of the body. Instead of a clean, smooth change from one form to another (exemplified by many works of Walt Disney), it is painful, organic, and usually quite disturbing. Such works may deal with disease, decay, parasitism, mutilation, or mutation. A typical example is “Akira”’s horrific scene which involves Tetsuo, the main protagonist, losing control of his psychic powers and mutating out of control into an hideous amorphous monster that consumes anything it touches. These images are usually deployed to portray characters’ major personality changes. In the above given example, Tetsuo’s transformation reflects his troubled adolescence, alienation, isolation, vengefulness and a deep, monstrous hatred.

Not everything is all doom and goolm on the animation front, however. There are many instances when a metamorphosis of the body can be used to comic or elegiac efect. Another Japanese anime, “Ranma 1/2“, subverts the grotesque and threatening destructveness of “Akira“, embraces it and engulfs it with a festive attitude. It tells the story of Ranma Saotome, a teenaged martial arts prodigy who, upon returning from a lifelong training journey with his father, finds himself engaged to marry Akane Tendo, the 16-year-old martial artist daughter of his father’s best friend. Complicating matters is the fact Ranma and his father Genma both bear shapechanging curses. Due to an accident at a magical training ground in China called Jusenkyo, Genma turns into a giant panda and Ranma turns into a short, busty girl whenever they are splashed with cold water. Splashing them with hot water restores them to their normal selves. Further complications arise in the form of other engagements arranged by Ranma’s amoral father, the boys pursuing the girls so engaged, plus various other persons wanting to kill or marry Ranma in either or both of his forms. Several of these folks also bear curses from Jusenkyo. Almost all of them are world-class martial artists, which results in considerable property damage most of the time and comic situations. This is the series which took “The Unwanted Harem“ trope to its ridiculous extreme, and created nothing short of a love dodecahedron. The core cast numbered more than a dozen persons caught up in a complex web of love, hate, duty, honor and rivalry, all of it played for laughs. Through these comic love-stricken interations and transformations, “Ranma 1/2“ explores the themes of pursiut, mistaken identity and ambiguous character interaction.

While the above mentioned examples are clearly not the only ways animation deals with the body and its various transformations, they should provide the reader with a general sense of what can be expected in the medium. Probably the most crucial point that should be stressed is that almost always, there is a hidden philosophical layer underneath every metamorphosis. Uncovering it is essential to understanding any animated work of art.

Titanų žudikai

ATTACK ON TITANšis anime yra 2013-ųjų metų sensacija, nes šio anime siužetas buvo visiškai kitoks. Dabar trumpai papasakosiu apie patį anime.
APRAŠYMAS:
Prieš kelis šimtus metų žmonija buvo beveik sunaikinta titanų. Titanai yra aukšti, kelių (jie yra įvairių dydžių pradedant nuo 3 metrų baigiant 50 metrų aukščio titanais) metrų, nepasižymi dideliu intelekto lygiu, yra panašūs į žmones ir blogiausia tai, kad jų maisto šaltinis yra – žmonės (joks kitas padaras apart žmogaus jų nedomina).
Nedidelė dalis žmonių populiacijos išgyveno užsibarikaduodami ir sukurdami miestą kurį saugojo didelės sienos, kurios yra aukštesnės už pačius titanus. Grįžtant į dabartį, žmonija ramiai gyvena apie 100 metų. 100 metų joks titanas nebuvo įsiveržęs į miestą. Pagrindiniai šios istorijos veikėjai Eren ir jo netikra sesuo Mikasa gyvena ramų gyvenimą su savo šeima kol vieną dieną į iš niekur nieko neatsiranda titanas aukštesnis už sieną ir sugriauna vieną iš sienos dalių pramušęs sienos vartuose skylę, pro kurią ilgai netrukus įsiveržia mažesni titanai kurie ima griauti miestą ir žudyti žmones.
Eren ir Mikasa mama yra užspaudžiama jų namo nuolaužomis, o juos išgelbėja vienas iš policijos pareigūnų kuris yra jų šeimos draugas, Eren ir Mikasa akyse buvo suvalgoma jų mama, o jie patys išplukdomi laivu į kitą miesto dalį už kitos sienos, kuri nebuvo pažeista titanų. Gyvendamas kitame mieste Eren nusprendžia atkrešyti titanams už savo motinos mirtį ir įstoja į policijos korpusą kuriame jis mokosi trejus metus titanų žudymo meno bei apie juos, neilgai trukus jis tampa oficialiu titanų žudiku.
anime

Paslaptingasis Haruhi Suzumiya pasaulis

Hmm… Pastaruoju metu moterys (tiksliau būtų sakyti – moteris) neduoda man ramybės. Matyt tai atsispindi ir šio tinklaraščio įrašuose. Praeitą kartą rašiau apie Lain, šį kartą – apie Haruhi Suzumiya. Visiškai skirtingi pasauliai, bet kažkuo jie vis tik panašūs. Galbūt savo keistumu? O gal – kraštutiniu atmetimu to, ką esame įpratą laikyti įprastais realybės rėmais? Na, bet apie tai bus galima padiskutuoti kiek vėliau. Dabar grįžkime į įprastus “review“ rėmus.

O, kad mano gyvenimas būtų toks spalvotas!

The Disappearance of Haruhi Suzumiya

(Haruhi Suzumijos dingimas)

Žanras: Komedija / Mokslinė fantastika

Režisierius: Tatsuya Ishihara

Scenarijaus autorius: Fumihiko Shimo

Siužetas: Kyon – truputį ciniškas ir gyvenimu nusivylęs North High School mokyklos studentas (anime žiūrėjau angliškai) – susipažįsta su ekscentriška mergina, kuri jo gyvenimą apsuka 360 laipsnių kampu 360 kartų. Merginos vardas – Haruhi Suzumiya. Kartu su keliais kitais mokiniais, kuriuos Kyon ir Haruhi duetas “prigriebė“, įkuriama SOS Brigada. Pilnas jos pavadinimas – Spreading Excitement all Over the World with Haruhi Suzumiya Brigade (vėl atsiprašau, anime žiūrėjau angliškai). Viso siužeto metu, Haruhi ieško ateivių, psichinių galių turinčių žmonių ir keliautojų laiku, kurie, kaip paaiškėja, jai šmirinėja po pat nosimi.

Pamąstymai: Haruhi Suzumiya – ypatinga mergina. TV šou eigoje paaiškėja, jog ji pasižymi ypatingomis galiomis formuoti realybę pagal “kaip tiki, taip ir yra“ principą. Ir vėl, tiksliau būtų sakyti: “Kaip Haruhi tiki, taip ir yra“. Šį kartą noriu kiek ilgiau ties šia mintimi apsistoti.

Kad ir koks beprotiškas ir nutrūktgalviškas atrodytų Anime siužetas, jo metu mano galvoje nuolat kirbėjo mintis: “O jeigu tai tiesa? O jei kiekvienas iš mūsų esame Haruhi Suzumiya ir, kaip dainavo Andrius Mamontovas, iš tiesų galime formuoti savąją realybę?“ Įvairūs Naujojo Amžiaus kultai teigia, jog būtent taip ir yra – mes visi turime šią dovaną. Išeitų, jog nėra jokios objektyvios realybės – kiekvienas iš mūsų gyvename savo pasaulėliuose, kurie retkarčiais (matyt) susikerta ir tuomet gimsta bendravimas.

Kodėl tuomet mano pasaulyje vis dar nėra ateivių, keliautojų laiku ir psichinėmis galiomis apdovanotų žmonių? O gal… Matyt, reikės atidžiau pasižiūrėti sau po nosimi. 🙂

Linksmų ateinančių švenčių, mielieji!

Linksmų Naujųjų Metų!